Nudažius vos kelias figurėles, dažnam nusvyra rankos ir praėjus metams ar net keliems, žmogelis vis dar žaidžia su nedažyta armija :) Ką daryti, kad taip nenutiktų? Kaip išlaikyti motyvaciją? Bent jau aš vadovaujuosi keliomis taisyklėmis.
1. Susitaikyti su ruščia realybe ir pripažinti sau, kad nesi Rembrandt'as, Caravaggio ar Rubens'as ir dažyti pagal savo galimybes, nereikalauti iš savęs to, kas neįmanoma. :)
2. Neprisigalvoti sudėtingų dažymo schemų. Turnyrams miniatiūras nudažyti pilnai pakanka 3-5-mis spalvomis. Gruntą geriausia dėti pagrindine armijos spalva.
3. Niekada nedažyti miniatiūrų po vieną, asmeniškai man patogiausia dažyti 10-20 miniatiūrų vienu metu. Kartą dažiau 50 miniatiūrų vienu metu, bet tai gana nuobodu.. :)
4. Geriau prastai dažyta armija, nei visai nedažyta (nors kai kas šioje vietoje su manim nesutiks)
5. Nesitvarkyti savo darbo stalo (nors žmonai tai gali ir nepatikti) :) Kartais tiesiog sunku prisiruošti ištraukti dažus iš dėžučių, ieškoti figūrėlių, teptukų ir t.t. Todėl geriausia netvarkyti darbo vietos, kad kitą dieną einant pro šalį, būtų galima prisėsti kad ir 30min. padažymui.
Kiekvienas potėpis yra žingsnis į priekį ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą